Tai, kad spalvos vaiko piešinyje gali atspindėti jo nuotaiką, jausmus, pagaliau – subrendimą, nesiginčija niekas. Tačiau būkime sąžiningi, juk kartais visai be reikalo klijuojame savo mažiesiems etiketes. Štai spalvoja vaikas juoda spalva, jau ir pripaišome jam liūdesį. Tačiau nebūtinai taip yra. Kodėl? Paklauskime socialinių mokslų daktarės, dailės studijos vadovės Audronės Brazauskaitės (mob.tel. 8 652 92081, www.dailes.net )
„Galima sakyti, kad piešdamas popieriuje žmogaus figūrą, vaikas mums pasako, kaip jis suvokia save kaip asmenybę jį supančiame pasaulyje. Juk pirmiausia mažylis nupiešia žmogaus galvą, po to – kojas, rankas. Vadinasi, jis jau savarankiškesnis. „Protingėja“ piešinys – auga ir vaiko supratimas apie žmogų. Kol vaikas piešdamas dar nevaizduoja atpažįstamų objektų (žmonių, mašinų ir kt.) , tol piešiant jam svarbiausia yra pats judesys. Tokį judesio piešinį geriausiai matyti, kai pieši kontrastingomis priemonėmis – geriausia juodas pieštukas, anglis ar flomasteris ant balto popieriaus lapo.
Žinome, kad gimęs naujagimis pasaulį mato juodai baltą. Maždaug ketvirtą mėnesį ima skirti ir spalvas. Pirmiausia ryškiausias – raudoną, mėlyną, žalią. Kūdikiams ir mažiems vaikams patinka kontrastingos spalvos, todėl piešdamas 1 -3 metų mažylis dažnai renkasi juodą, tamsiai mėlyną ar tamsiai žalią spalvą. Juk šie pieštukai ar flomasteriai palieka ryškiausią pėdsaką popieriuje, todėl nekeista, kad vaikas mieliau renkasi jas, o ne blankesnes gelsvą ar rausvą spalvą. Todėl nemanykite, kad lapą išmarginęs juoda ar mėlyna spalva, jūsiškis kažko liūdi ar jaučiasi nelaimingas. Tiesiog tuo laiku vaikui svarbiausia pamatyti ir valdyti piešiančios rankytės judesius, o tai įmanoma, kai pieštukas ar flomasteris yra kontrastingos spalvos“.