Žvilgsnis ? ankstyv?j? vaik? dail? lyg pro didinam?j? stikl?: dail? kaip terapija
?sivaizduokime mažyl?, s?dint? priešais didel? balt? popieriaus lap?. Kokia begalin? tuš?ia erdv?! Baugu br?kšn? br?žti, suklysti… O gal išdr?sti ir pabandyti? Štai jau piešiu, kaip smagu! Mano ranka gali jud?ti ir šen, ir ten, visai kaip automobilis, skristi kaip l?ktuvas, šokin?ti! Jau! Viskas! Pažaidžiau. Štai kaip mašina važiuoja, ?ia AŠ nupiešiau, vis? didel? popieriaus lap? užpildžiau, tai bent!
Tokios ir panašios mintys kyla stebint piešiant? vaik?. Tiksliai nežinome, k? išgyvena mažylis piešdamas, ta?iau aišku, kad piešimas iš jo reikalauja dr?sos išbandyti nauja. Kaip vaikas pradeda piešti, bando naujas raiškos priemones, medžiagas, – baukš?iai, vos prisiliesdamas, ar dr?siai su visa j?ga – visa tai atskleidžia jo charakterio savybes, kurios pasireiškia ir kitose situacijose. Dirbdama su 1,5–3 met? vaikais, pasteb?jau, kad dail?s pamok?l?s labiausiai veikia nedr?sius, uždarus, dar nekalban?ius vaikus. Tyrin?dami ?vairias medžiagas arba piešdami popieriaus lape, vaikai ugdosi vali?, ryžt? daryti tai, kas nepažinta. Miriam Lindstrom, kalb?dama apie dail?s reikšm? dvej? septyneri? met? vaikams, pabr?žia, kad tai priemon? „nugal?ti chaos?“ (4, 4). Menin? veikla sudaro s?lygas suteikti form? ne?vardytiems, nesuvoktiems vaik? jausmams ir išgyvenimams. Paprastai dail? suteikia vaikams malonum?, tod?l pasiryžimas ?sitraukti ? ši? veikl? kelia pasitenkinim? ir pasididžiavim? savimi, pergal?s jausmus. Piešdamas ir žaisdamas vaikas gana dažnai spontaniškai prabyla (?prastomis aplinkyb?mis tyl?j?s), pradeda kalb?ti, pasakoti.
Ne kart? esu gird?jusi tokias t?veli? ir net pedagog? nuomones: „Prisipieš dar mano vaikas, kai prad?s lankyti mokykl?“, „K? tie mažyliai gali nupiešti, juk jie tik terliojasi…“ Arba: „Mano Agnyt? nem?gsta piešti, ji bijo susitepti.“ Ankstyvojo muzikinio ugdymo reikšm? vaiko smegen? veiklai, matematiniams geb?jimams ir kt. yra ?rodyta. Šiame straipsnyje nor??iau pasvarstyti, ar reikalingas ikimokyklinuk? ugdymas daile? Koks jis tur?t? b?ti? Kaip mums elgtis – didžiuotis ar susim?styti, jei vaikas piešdamas bijo susitepti? Ir t. t.
Dail?s terapijos disciplinos susiformavimas JAV ir Anglijoje septintajame pra?jusio amžiaus dešimtmetyje skatino mokslininkus tyrin?ti, formavo atitinkam? poži?r? ? piešimo bei žaidimo kilm?. Šis poži?ris grindžiamas M.Milner, M.Klein, D. Winnicott ir kt. darbais, kuri? teigimu, žaidimo šaknys – abipusis, k?dikio ir motinos siekimas pam?gdžioti /imituoti vienas kitos veiksmus. „ Motinos atspind?jimas, pam?gdžiojantis žaidimas suteikia vaiko veiksmams ir atsakams reikšm? ir leidžia atsirasti jo paties žaidimui… Kokios nors žym?s piešimas yra žaidimo forma, turinti vaikui reikšm? ir atspindinti j? vaikui… Atspind?jimas „iš naujo pažadina sujaudinimo proces? ir perkelia dirgikl? ? virtin? vaizdini?, kurie, jei impulsas pakankamai stiprus, atkuriami kokia nors raiškos forma“ (5, 93). Terapinis poži?ris ? vaik? dail? mums leidžia giliau, lyg pa?i? vaik? akimis, pažvelgti ? tai, kas vyksta k?rybiniame procese, moko vaiko piešin? vertinti ne kaip tam tikros estetikos produkt?, o kaip jo fizin?s, emocin?s ir psichin?s b?senos rezultat?.
?vairios dail?s terapijos teorijos dail?s raiškai teikia skirting? vaidmen?. Tai projekciniai metodai, sav?s pažinimas, emocij? raiška, elgesio kooregavimas ir kt. Žinios apie žaidimo ir piešimo ištakas leidžia geriau suprasti 1,5–3 m. piešiant? mažyl?. Lyg pro didinam?j? stikl? žvelgdami ? š? proces?, matome, kad piešiant lavinama k?no stambioji ir smulkioji motorika, aki? rankos koordinacija, ugdoma emocin? raiška.
Ankstyvajame (1,5–2 m. vaik?) piešimo etape svarbiausia yra fizinis judesys. Daugelis vaiko piešinio tyr?j? (F.I. Šmitas, L.S. Vygotskis, J. Matthews, M.V. Cox ir kt.) išskiria judes? kaip pirmin? veiksm? piešinio atsiradimo procese. Iš ties? šiuo laikotarpiu piešimas labiau primena k?no kult?r?. Pirmasis br?kšnys dažniausiai nupiešiamas atsitiktinai, b?gant kur nors su pieštuku rankoje. Vaikai piešia gul?dami ant grind?, stov?dami prie sienos ir stengdamiesi pasiekti kuo aukš?iau, nor?dami užpildyti didel? lap?. Rankos juda ?vairiomis kryptimis, ir, kai tik jose atsiranda pieštukas, pradedami kurti ?vair?s „rank? judesi? piešiniai“. Many?iau, taip vaikas gauna nepalyginti daugiau informacijos apie savo k?n? ir jo galimybes erdv?je negu per ?prast? k?no kult?ros pamok?l?. Vaikas stebi ir gali pamatyti savo judesio paliekam? p?dsak?. Savo k?no suvokimas erdv?je, geb?jimas kontroliuoti k?n? tokio amžiaus vaikui yra svarbiausias dalykas. Rank? ir viso k?no judesi? amplitud? galima pl?sti, pakeit? vien tik popieriaus lapo format?: mažas popieriaus lapas skatins „smulkiuosius“ k?no judesius, didelis – pla?iuosius. Po tokios veiklos mažyliai jau?iasi pavarg? kaip po k?no kult?ros pamokos – puola gerti ir valgyti atsinešt? sumuštini?.
Anot Luquet, pirmoji vaik? piešimo raidos stadija, prie kurios jis priskiria ir „atsitiktin? realizm?“, daugeliu atžvilgiu yra „žaidimas“, nes vaikas nekelia sau uždavinio k? nors atvaizduoti. Pagal Piaget, pirmoji žaidimo stadija – motorinis žaidimas – pasireiškia ankstyvosios sensomotorin?s raidos stadijos laikotarpiu ir atlieka ne simbolin? paskirt?, bet susideda iš veiksm? kartojimo siekiant išlaikyti juos atmintyje ir prisitaikyti, o jau tada taikyti š? model? papras?iausiam ,,funkciniam malonumui“. Malonumas kyla d?l to, kad sukeliamas ?vykis ir taip darant ?tvirtinamas naujas išmoktas ?g?dis (2, 76). Tai galima pasakyti ir apie keverzojim? .(1, psl.8,9,10).
Nukreipkime savo žvilgsn? ? mažylio delniukus ir pirštukus: jis lie?ia, tyrin?ja ?vairius daiktus, maigo, baksnoja mol?. Rankut? ?kiša ? dažus, brauko, plekšnoja. Piršteliai šokin?ja taip, lyg vaikas grot? fortepijonu. Iš pasitenkinimo mažyliui t?sta seil?, visas d?mesys sutelktas ? š? „darb?“. Ankstyvasis piešimas – tai lavinamieji piršteli?, poj??i?, k?no mankštos žaidimai. Nustatyta, jog pirštuk? miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susij?. Mat kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalb? „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulki?ja (rank? ir kalbos padarg?) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impuls? gauna Broca sritis. Taigi tuo daugiau stimul? prad?ti kalb?ti. Ranku?i? žaidimai – ne tik puikus b?das paskatinti vaik? kalb?ti, bet ir smagi pramoga (8). Kaip rašo logoped? Jolanta Stasi?nait? (9), ne veltui žmogus, „nerandantis“ tinkamo žodžio savo min?iai išreikšti, dažniausiai pasitelkia gestus. Ir, atvirkš?iai, atlikdami susikaupimo reikalaujant? darb?, vaikai „padeda“ sau nevalingai iškišdami liežuvio galiuk?. Antai japonai, ?vertindami išlav?jusios rank? motorikos ?tak? vaiko raidai, si?lo mankštinti net 2–3 m?nesi? k?diki? pirštelius.
N?ra puikesn?s pirštuk? mankštos už žaidimus su dail?s priemon?mis. Piešiant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, ?sivaizdavimas, emocin? raiška. Tyrin?damas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimyb? visa tai asocijuoti su aplinkos ?vykiais ir veiksmais. Pirštukais ir rankyt?mis spaudžiama, glostoma, maigoma. Liesdamas medžiagas, vaikas kaupia skirting? sensorin? patyrim?. Šiame procese pirštuk? judesio amplitud? labai plati, ji gali b?ti prilyginama tik grojimui kankl?mis ar fortepijonu. Asociacij?, ?sivaizdavimas, nusakymas siekiant išreikšti patyrim? skatina s?vok? ir kalb?jimo formavim?si. At?j?s ? dail?s pamok?l? dar menkai kalbantis 2,5 met? mažylis po m?nesio jau emocingai pasakoja, k? jis vaizduoja, o po dviej? – aiškiai taria žodžius.
Daugumas t?veli? bei ugdytoj? nuo pirm?j? k?dikio gyvenimo met? ieško lavinam?j? žaidim?, žaisl?. Iš ties? vaik? žaidimai yra pirmieji universitetai. 1,5–3 met? mažylio žaidimo procese vyksta svarbios transformacijos: nuo jutimini? pavirši? tyrin?jimo ir eksperimentavimo judesi? iki simbolinio vaizdavimo judesi?, asociacij? su ?vykiais iš aplinkos, sav?s vaizdavimo. J. K. Dubowski žodžiais, šis procesas – tai nepakartojamos žmogaus s?mon?s formavimasis (2, 85).
Šiuo laikotarpiu dail?s raiškos priemoni? ?vairov? itin svarbi, nes suteikia vaikui neišsemiam? galimybi? žaidimui, atradimams, sav?s suvokimui. Puiku, jei vaikas dail?s pamok?l?se turi galimyb? pasirinkti tuo metu jam reikalingas menin?s raiškos priemones, nes nuo to priklauso terapinis ir ugdymo efektas. Kiekviena menin?s raiškos medžiaga turi skirtingas fizines savybes: pieštukas – kietas, br?žia plon? linij?, dažai – šlapi, tiršti, gali b?ti skysti, susiliejantys, molis – sunkus, reikalaujantis fizin?s j?gos ir t.t. Tod?l kiekviena menin?s raiškos medžiaga suteikia skirting? jutimin? patyrim?, sukelia kitoki? psichologin? reikšm?. Piešdamas nusmailintais pieštukais, vaikas gali jaustis lyg sutramd?s savo jausmus ir, atvirkš?iai, jausmai tarytum purslai iš atkimšto butelio trykšta, kai jis lieja spalvas. O minkydamas mol?, k? nors iš jo darydamas vaikas turi galimyb? geriau suvokti, susisteminti kilusias id?jas, jas greitai keisti ir v?l iš naujo lipdyti naujas.
Džon Alan knygoje „Vaiko sielos gamtovaizdis“ pristato K. G. Jungo mint? apie spontanišk? vaiko žaidim? ir vaizdavim?. K. G. Jungui terapin? s?junga tai tokia aplinka, kurioje stiprinamas savasties gydantysis archetipas, iš prigimties b?dingas vaikui. Tokioje aplinkoje vaikas savarankiškai ir spontaniškai pasirenka toki? žaidim? r?š? ir simbolin? veikl?, kuri yra svarbi asmenyb?s augimui. Žaisdami „savuosius žaidimus“, vaikai „eina b?tent ten, kur jie ir turi eiti, o psichoterapeutui arba aukl?tojui b?tina tik sekti juo šiame kelyje“ (6, 9). Vaikai patys „žino“, koki? menini? priemoni? jiems tada reikia, t. y. kokios priemon?s padeda augti j? asmenybei.
Pateiksiu vien? pavyzd?. 2,5 met? Jurgis apie pus? met? pieš? vienodus piešinius – judesio keverzones (tai terminas, keverzon?s, kol svarbus tik judesys, nieko nevaizduojant). Stipriai spausdamas pieštuk?, jis greitai ir energingai sukdavo ratus j? niekaip nepavadindamas. Darb? atlikdavo maždaug per 2 minutes. Kart? Jurgiui pasi?liau pažaisti su moliu. Jis savarankiškai nulipd? žmogiuk?, t. y. save, su visomis reikalingomis dalimis (detal?mis). Nuo tada Jurgis pamok?l?se žaid? tik moliu. Vaikas atgijo, prad?jo vaizduoti vis? „savo pasaul?“. Sugeb?davo net šešiasdešimt minu?i? žaisti susikaup?s. Jis lipdydavo namus, sl?ptuves, garažus, mašinas, t?t?, mam? ir, žinoma, save. B?tent molis, galimyb? nulipdyti trij? matavim? fig?ras lavino berniuko simbolin? m?stym? ir žaidim? bei suteik? galimyb? brandžiau ?prasminti save. Maždaug po dviej? m?nesi? Jurgis v?l prad?jo piešti flomasteriu, ta?iau dabar jau laisviau ir nesusim?stydamas vaizdavo tai, k? nor?jo – gyv?nus, namus, pat? save. Žaidimai moliu jam pad?jo pasiekti simbolin? vaizdavim? (pereiti nuo „judesio piešimo“ ? ?sivaizduojam?j? simbolin? žaidim?), piešti ir augti, tobul?ti. Šis atvejis prieštarauja nuomonei (3), es? tarp vaiko keverzojimo ir jo kitos veiklos (lipdant, žaidžiant) yra tiesioginis atitikimas, es? darbo pieštuku ir moliu kokybin?s charakteristikos yra tokios pa?ios. Aprašytas atvejis si?lo kit? mint? – menin?s raiškos priemon?s suteikia vaikui skirtingas asociacijas, galimybes ir psichologin? patyrim?. Kiekvienam vaikui vis kita medžiaga gali b?ti „ta tikroji“, kuri skatins j? ?veikti psichologines užtvaras arba tiesiog išreikšti tik jam b?ding? erdvin?, grafin? ar emocin? m?stym?.
Papl?tokime dar vien? mint?, išsakyt? anks?iau. Didžiuotis vaiku ar susim?styti pasteb?jus, kad jis bijo susitepti rankytes? Ar reikia g?sdintis, kai 1,5–3 met? pyplys su didele aistra kiša rankas ? maist?, rank? dažus. Žinome, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susipaž?sta su j? supan?iu pasauliu visais poj??iais: regos, uosl?s, klausos, lyt?jimu, skonio. Taigi ?vairi? medžiag? lietimas yra nat?ralus ir reikalingas vaiko pažinimo kelyje. Vaiko poreik? žaisti ir liesti skystas medžiagas galime tenkinti pasi?lydami jam molio bei rank? daž?. Daugumas vaik? mielai ima ? rankas mol?, bet pasitaiko ir toki?, kurie nepatikliai ži?ri ? ši? medžiag?, jiems molis t?ra purvina, šlapia mas?. Violetos Oklender, knygos „Langai ? vaiko pasaul?“ autor?s, teigimu, perd?tas švaros pom?gis ir emocin?s vaiko problemos yra tiesiogiai susij?, nors tai gali pasireikšti vaikui k? nors veikiant tik su tam tikra medžiaga. Su tokiu vaiku reik?t? dirbti iš l?to, atsargiai, pasi?lant jam mol? v?l ir v?l. Tik?tina, kad vaikas, kuris jau?ia pasišlykšt?jim? liesdamas koki? nors medžiag?, pvz., mol?, netrukus ja susižav?s. V. Oklender taiko mol? stengdamasi pad?ti vaikams, kuriems sunku tuštintis. Vienas devyneri? met? berniukas, m?gdav?s, kad molis b?t? kiek ?manoma skystesnis, su malonumu j? laistydavo vandeniu, pildavo vanden? ? jo ?dubimus. Ta?iau vien? kart? jam kažkas atsitiko: jis padar? staig? judes?, ?sitemp? ir pareišk?, kad daugiau nebežais su moliu. V?liau berniukas papasakojo, kad b?damas ketveri? met? kart? nor?j?s paliesti savo išmatas. Tai pasteb?jusi mama smarkiai j? išbar?. Tod?l ir v?liau jis vis tiek nor?dav?s paliesti savo išmatas, bet j? apimdav?s stiprus g?dos ir kalt?s jausmas ir berniukas sudrausmindav?s save. Vien tik šio ?vykio pakakt?, kad sutrikt? žarnyno veikla. Vaikui pasidalijus prisiminimais, kuriuos galb?t atgaivino darb? iš molio darymas, jis prad?jo jaustis geriau, labiau atsipalaidav?s. Atsikrat?s ?tampos, jis tapo atviresnis savo išgyvenimams, kontroliavo tuštinim?si (7, 80–81). Taigi pasitik?jimas vaiko pasirinkimu per dail?s užsi?mimus, padeda jam spr?sti vidinius, nesuvoktus, ne?sis?monintus patyrimus, išgyvenimus, suteikiant jiems prasm?.
Apibendrinant nor?t?si pasakyti, kad dail?s pamok?l?s ankstyvojoje vaikyst?je yra daug gilesnis ir svarbesnis procesas pa?iam vaikui negu suaugusiajam gali atrodyti. Taigi ankstyvasis dail?s ugdymas toks pat svarbus kaip ir k?no kult?ra bei muzika, nes padeda vaikui kontroliuoti savo k?n?, suvokti save erdv?je, lavina jo stambi?j? ir smulki?j? motorik?, ugdo kalbinius ?g?džius, sensomotor?n? patyrim?, emocin? raišk?, s?vok? formavim?si. Svarbu, kad veikla netrikdyt? vaiko noro savarankiškai k? nors atrasti bei žaisti. Labiau pasitik?kime paties vaiko pasirinkimu. Pedagogo vaidmuo šiame procese – itin svarbus, subtilus. Ne kart? teko gird?ti suaugusi?j? prisipažinim?, kad jie atseit nemoka piešti d?l to, jog kadaise j? pastangas suniekino vaik? darželio aukl?toja. Taigi aukl?tojai gali padaryti neigiam? ?tak? savo aukl?tini? gyvenimui. Ta?iau jeigu aukl?tojai išmano apie vaiko piešim? ir žaidimo ištakas, jo svarb? vaiko raidai, jie elgiasi gerokai subtiliau, stengiasi, kad mažylis gal?t? saugiai žaisti, atrasti, džiaugtis, suteikia b?tinas priemones ir nuoširdžiai domisi šia veikla.
Literat?ra:
- Brazauskait? A. Vaik? dail?s terapinis aspektas. V., 2004.
- Dubowski J. K. Alternatyv?s vaik? piešimo raidos aiškinimo modeliai: kelios dail?s terapijai svarbios išvados. Dail? kaip terapija. V., 2004.
- Lowenfeld V., Brittain W. L. Creative and mental growth. Macmillan publishing company, 1987.
- Williams G. H., Wood M. M. Developmental art therapy. University Park press, 1977.
- Wood M. Vaikas ir dail?s terapija: psichodinaminis poži?ris. Dail? kaip terapija. V., 2004.
- ????? ?. ???????? ??????? ????. ??????-??????, 1997.
- ???????? ?. ???? ? ??? ???????. ??????, 2001.
- Ranky?i? mankšta pad?s prakalb?ti / Mažylis, 2000 lapkritis Nr. 11.
- Stasi?nait? J. Pirštuk? miklumas liudija intelekt? / Mažylis, 2000.