Men? terapijos jungia dail?s, muzikos, dramos, judesio, šokio, poezijos kryptis.
Dail?s terapija (DT) yra men? terapijos kryptis, psichoterapijos forma, kur dail? taikoma kaip pirminis komunikacijos b?das.
- Graikiškas žodis terăpija [gr. Therapeia ] turi daug reikšmi?. Viena j? – gydymas, slaugymas nechirurginiais metodais.
- Dail?s terapijos terminas prad?tas vartoti II – ojo pasaulinio karo met? reabilitaciniame laikotarpyje Anglijoje ir Amerikoje.
- Dail?s terapija grindžiama vizualinio meno k?rybiniu procesu, psichologijos ir psichoterapijos sinteze.
- Dail?s terapijos užsi?mimuose žmon?s dalyvauja ne tam, kad tapt? ?gudusiais dailininkais, bet nor?dami tapti labiau integruotais, k?rybingais visuomen?s nariais.
Kod?l men? terapija? Kaip galime paaiškinti vis labiau augant? susidom?jim? šia sritimi? Gal b?t tuo, kad men? terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi ? kiekviename žmoguje gl?dint? vidini? j?g? ir sveikatos potencial?, tampriai susijusi? su jo k?rybin?mis galiomis. Susidom?jimas šiais metodais atspindi šiuolaikinio žmogaus poreik? nat?raliems, labiau kompleksiniams veikimo b?dams, kuriuose dalyvauja ir protas, ir jausmai, k?nas ir siela, vyriškos ir moteriškos savyb?s.
Dail?s terapinis procesas pagr?stas tuo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir pergyvenimai b?dami pas?moningos kilm?s, gali b?ti grei?iau išreikšti vaizdiniais, nei žodžiais. Dail?s terapijos (DT) metodai yra susij? su kiekviename žmoguje gl?din?iu sugeb?jimu projektuoti savo vidinius konfliktus ? vizualines formas. Kai asmuo išreiškia savo vidin? patyrim? vaizduodamas (piešdamas, vaidindamas ir kt.), jis labai dažnai ?gyja sugeb?jim? apib?dinti tai žodžiais, o tai leidžia brandžiau suvokti problem?, j? priimti ir konstruktyviai spr?sti. Reikia atkreipti d?mes?, kad DT proceso pagrindas – tai k?r?jo, meninio produkto ir dail?s terapeuto s?veika. Šiame procese k?r?jas s?moningai ir aktyviai dalyvauja, reikšdamas ir nagrin?damas savo asmenin? patyrim?, kuris gali b?ti ir trikdantis, g?sdinantis arba nemalonus. Tuomet meninis produktas tampa kaip asmens vidinio pasaulio dokumentas, kuris, laikui b?gant gali keistis, j? galime steb?ti.
Kam taikoma dail?s terapija? Pasaulin?je ir Lietuvos praktikoje DT taikoma pa?ioms ?vairiausioms visuomen?s grup?ms: ne?galiems vaikams ir suaugusiems, speciali?j? poreiki? asmenims, priklausomybi? turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, n?š?ioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Pastaraisiais metais DT poreikis iškilo karštose karo, stichini? nelaimi? nusiaubtose vietose. Vis populiar?ja k?rybiškumo skatinimo programos stambioms verslo kompanijoms. DT metodai taikytini daugeliui visuomen?s grupi?, kurios jau?ia poreik? k?rybiniame procese steb?ti, vystyti ir atrasti naujus savo asmenyb?s bruožus ir galimybes. Skirtingoms klient? grup?ms taikomi vis kiti DT metodai. Pavyzdžiui ankstyvojo amžiaus vaikams dail?s užsi?mimai gali b?ti taikomi kaip gausios jutimin?s patirties laukas, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, verbalin?s raiškos skatinimas. V?lesniais amžiaus tarpsniais specialiai nukreipti dail?s užsi?mimai leidžia vaikams išreikšti savo vidin? pasaul?, j? suvokti, stiprinti savivok?, emocij? raišk?, s?vok? formavim?si. Speciali?j? poreiki? vaikai šiuose užsi?mimuose turi galimybes lavinti motorinius ?g?džius, stiprinti erdv?s suvokim?, savivok?, išreikšti negatyvius ir pozityvius išgyvenimus, labiau suvokti juos, lavinti kalbin? raišk?. K?rybiniame procese galima pl?sti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti ?tak? raidai, esant jos sul?t?jimui. N?š?i?j? moter? grup?se siekiama dail?s k?rybos procese atsipalaiduoti ir pajusti didžiul? pasitenkinim? piešiant bei tapant dažais. Tokie užsi?mimai sudaro s?lygas išreikšti ?vairius jausmus, juos ?vardinti ir tapti emociškai stabilesne.
Menin?s raiškos užsi?mimai, men? terapijos metodai profesin?ms komandoms suteikia galimybes saugioje aplinkoje atgaivinti ir v?l patirti savo spontanišk? k?rybiškum?, žaidimo proces?, leidžia b?ti jame, atrasti bei atskleisti naujas, dar neatskleistas savo asmenyb?s k?rybiškas puses, patirti bendros komandin?s k?rybos džiaugsm?, bei privalumus. Šiuose užsi?mimuose kiekvienas komandos narys turi galimybes patirti ir išgyventi netik?tas situacijas kartu su kitais komandos nariais. Užsi?mimo pradžioje, vykstant „apšilimui“, pristatoma ir aptariama užduotis, supažindinama su turimomis medžiagomis (dažai, pieštukai, molis ir kt.), kaip jomis naudotis. Apie vien? valand? vyksta k?rybinis procesas. Po to grup?s nariai susirenka ? bendr? rat? pristatyti savo k?rini?. Tuomet kiekvieno dalyvio id?jos, k?rybiniai impulsai yra pastiprinami vis? dalyvi?, senos id?jos išskleidžiamos naujais aspektais ir atrandami netik?ti bendri sprendimai bei stimuoliuojamas individualus k?rybiškumas. Tokie užsi?mimai vedami „team – building‘o“, asmenyb?s k?rybiškumo skatinimo, konflikt? sprendimo ir kt. tikslais.
Dail?s terapijos ištakos ir istorija. Šiandien DT yra taikoma kaip papildoma ir šiuolaikiška gydomojo proceso galimyb?, asmens sveikatinimo b?das, geros savijautos priemon?. Nors yra žinoma, kad priešistoriniais laikais, o kai kuriose Afrikos tautel?se ir šiandien tai yra pagrindinis gydymo b?das. Specialiai apmokyti žyniai, išvarin?davo pikt?sias dvasias, persireng? ?vairiomis b?tyb?mis, sukurdami ritmin?, ritualin? judesio, garso ir vaizdo regin?.
Pirmykšt?se kult?rose piešinys ir spalva tur?jo magin?s ir neverbalin?s komunikacijos reikšm?. Piešimas, vaidyba, muzika buvo pirmieji gydymo, bendravimo su gyv?n?, diev? pasauliu b?dai. Spalvos ir dažai buvo svarb?s maginiai užkeikimo b?dai pirmykš?io žmogaus buityje. Spalva buvo savotišku žodžiu, gimdan?iu arba užmušan?iu, geru arba blogu. ?traukta ? ornamento strukt?r? arba tapybin? atvaizd?, spalva taip pat atlikdavo ir kitas žodžio funkcijas – palaikyti ryš? ir bendravim? tarp žmogaus ir jo diev? bei dvasi?.
Vienas iš seniausi? ir žinom? epizod?, aprašyt? Biblijoje yra istorija apie karali? Sauli?, gyvenus? 11 amžiuje prieš m?s? er?. “…nuo Sauliaus nusisuko Dieviškoji Dvasia…“ (Biblija, 16 dalis). Saulius suserga depresija ir tarnai pataria karaliui klausytis liutn?s gars?, tik?damiesi tuo palengvinti jo dali?. Jie suranda Dovyd?, “mokant? groti, dr?s?, karing?, savimi pasitikint? žmog?”. “Džiaugsmingiau ir geriau” tampa Sauliui, kai Dovydas pradeda groti ir greitai “pikta dvasia atsitraukia nuo jo”.
Kryptingas dom?jimasis kitokia, ne parodine salon? daile pastebimas XIX a. pabaigoje. Prad?ta dom?tis vaik? ir psichikos ligoni? menu. Tai buvo susij? su kult?rin?mis bei socialin?mis permainomis visuomen?je, kai kilo demokratiškumo, asmenyb?s laisv?s id?jos. Dom?jimasis vaik? bei psichikos ligoni? menu buvo kaip atsvara akademiniam neoklasicistiniam, kanon? ir reikalavim? suvaržytam menui. Susidom?jimas ankstyv?ja vaik? k?ryba, pirmykš?i? kult?r?, Azijos ir Afrikos šali? menu tampa geriausiais ,,tikrojo” išgyvenimo, subtiliausios išraiškos pavyzdžiais. 1886, 1887, 1913 m. atsiranda pirmosios vaik? k?rybos studijos, kurios siek? pagr?sti vaik? piešimo proceso priežastingum?. Kartu auga susidom?jimas ,,patologiniu” menu. Atsiranda psichini? ligoni? bei protiškai atsilikusi?j? k?rybos kolekcijos, tyrin?jimai. Didžiojoje Britanijoje susiformuoja ,, meno kaip gydymo “ koncepcija. Kai kurie menininkai profesionalai savo k?ryboje siekia imituoti protiškai atsilikusi?j? raišk?, kaip laisv?s, spontaniškumo ir nepriklausymo jokioms kult?rin?ms tradicijoms pavyzd?.
Dail?s terapijos termin? pirm? kart? panaudojo dailininkas Adrian Hill ir psichoterapeut? Irene Champernowne apie 1940 m. Anglijoje. B?damas pacientu Hill, kad laikas neprailgt? ligonin?je, prad?jo piešti. V?liau skatino ir kitus tuberkulioze sergan?ius ligonius imtis k?rybos. Piešimas pasirod? labai veiksminga priemon? išreikšti nerim? kariams, kurie dalyvavo II-jame pasauliniame kare. Irene Champernowne r?m?si K.G.Jungo teorija ir 1942 m. ?steig? centr?, kuriame dirbo dailininkai, šok?jai, muzikantai šalia medicinos specialist?.
Tik XX a. aštuntojo dešimtme?io pradžioje Anglijoje ir JAV susiformavo DT profesija bei jos pilnateisis funkcionavimas visuomen?je. Šiandien dail?s terapeutai ruošiami daugelyje pasaulio universitet?.
Dail?s terapija Lietuvoje. Lietuvoje ši praktika prad?ta taikyti nuo 1990m. Psichologijos specialistai menin? raišk? taik? dirbdami su ?vairi? psichologini? sunkum? turin?iais paaugliais, jaunimu ir suaugusiais. 1993m.Vilniuje ?vyko I-oji tarptautin? International Networking Group of ArtTherapists konferencija. 1992 m.Respublikin?je Vilniaus psichiatrijos klinikoje buvo ?kurta I-oji Lietuvoje meno terapijos studija. Dailininkai profesionalai, pedagogai, menotyrininkai,specialieji pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kt. specialistai menin? raišk? pradeda taikyti dirbdami su ne?galiais vaikais ir suaugusiais, rizikos grupi? vaikais ir kitomis klient? grup?mis.
1997 m. ?sik?r? Lietuvos dail?s terapijos taikymo asociacija LDTTA, kurios tikslas suvienyti šioje srityje dirban?ius žmones, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo programas,siekti, kad DT specialyb? atsirast? ir Lietuvoje. Per daugiau nei 10 savo veiklos met? LDTTA užmezg? bendradarbiavimo ryšius su dail?s terapijos specialistais iš D.Britanijos, JAV, Rusijos, ?ekijos. Konsultuojasi ir bendradarbiauja su Hertfordšyro, Roehampton universitetais Londone, Peterburgo meno terapijos asociacija, Adlerio psichologijos aukšt?ja mokykla ?ikagoje ir kt. LDTTA nuolatos organizuoja teorinius praktinius seminarus, kuri? vadovai žym?s pasaulyje DT specialistai – dr. Janek Dubowski, dr.NancySlater ir kt. Daugiau informacijos: ldtta.org.
2004 m LDTTA užsakymu leidykla Apostrofa. išleido knygos „Dail? kaip terapija. Dail?s taikymo gydymui ?vadas” vertim? iš angl? kalbos. LDTTA dalyvauja ECARTE (European Consortium for Arts Therapies Education) rengiamose koferencijose,yra INGAT ( International Networking Group of Art Therapists) nar?.
Nuo 2013 m. rugs?jo m?n. veikia pirmoji antrosios pakopos jungtin? programa, rengianti dail?s terapeutus Lietuvoje- “Dail?s terapija”- Lietuvos sveikatos moksl? universiteto ir Vilniaus dail?s akademijos magistrant?ros programa. Daugiau informacijos.
Teksto autor? dr. Audron? Brazauskait?.