Keverzoni? asas

Pareng? Donata Bani?nien?

Norit ar nenorit, bet vien? kart? tikrai išauš toks rytas, kai j?s? mylimas angel?lis nauju flomasteriu išmargins baltut?les sienas. Arba sugalvos teptuk? kyštel?ti ? šviežiai išspaustas mork? sultis, nor?damas pamatyti, kok? p?dsak? jos paliks ant švarut?l?s stalties?s. Pyk nepyk?s – juk vaikas taip paž?sta pasaul?. Ir vienas iš to pasaulio pažinimo b?d? yra piešimas. Laikydamas rankoje kreidel? ar pieštuk?, vaikas, pasirodo, tobulina ne tik savo dail?s ?g?džius, bet tuo metu lavina rankel?, judina „smegen?les“ ir visaip kitaip tobul?ja. Apie tai kalbam?s su socialini? moksl? daktare, knygos ,,Vaik? dail?s terapinis aspektas“ (Gimtasis žodis, 2004) autore, dail?s studijos vadove Audrone Brazauskaite (mob.tel. 8 652 92081).

Piešiu su uogiene

Kada tiksliai vaikas prad?s piešti – sulauk?s met?, pusantr?, ar dviej? – tiksliai pasakyti ne?manoma. Nes tokios tikslios ribos n?ra ir negali b?ti. Visi žinom, kad mažieji smalsu?iai m?gsta ?iupin?ti, uostyti, ragauti juos supan?ius daiktus – taip jie susipaž?sta su pasauliu. Tarkim, kad vien? dien? pypliukas, pasiraus?s mamos rankin?je, randa mamos l?pdaž?. Nety?ia atsuka j?, br?kšt per savo kelnytes – eureka! Arba valgydamas aviž? koš? su braški? uogiene lept per sien? su uogiene ištepta rankute – oho, ranka palieka žym?. Sveikinam, j?s jau galite pasigirti mo?iut?ms ar seneliams, kad j?siškis piešia. Tokia atsitiktin? keverzon? ir yra piešimo pradžia. Specialistai sako, kad taip paprastai nutinka, kai vaiku?iui stukteli pusantr? metuk?. Suprat?s, kad ranka juda ir palieka žym?, vaikas susidomi ir nori pakartoti savo judes?. Štai dabar r?pestingi t?veliai ir gal?t? atžalai pasi?lyti labiau tinkam? priemoni? piešti negu l?pdažis ar uogien?. Tik kaip gausyb?je pieštuk?, daž?, kreideli?, flomasteri? išsirinkti geriausias, tinkan?ias patiems mažiausiems?

Geriausio beieškant

Kadangi metuk? dvej? mažyliai nemoka b?ti tobulais švaruoliais, geriausia, kad pirmosios piešimo priemon?s b?t? tokios, kurios lengvai nusivalo ar nusiplauna vandeniu. Antra, pieštukas ar kreidel? turi b?ti stamb?s, kad vaikui b?t? patogu paimti ? rankyt?. Na, ir tre?ia, jos turi b?ti tokios, kad vaikui nereikt? daug pastang? nubr?žti linij?. Pasitaiko toki? vaškini? kreideli?, kuriomis piešti tikra nelengva – spaudi, spaudi, o br?kšnio nesimato. Tuo tarpu vaiku?io rankyt? silpna, o rezultat? popieriuje jis nori matyti iš karto. Audron? Brazauskait? pataria, kad patiems mažiausiems puikiai tinka rank? dažai. Jie nusiplauna net ir su šaltu vandeniu. Šiais dažais galima tapyti ne tik rankomis, bet ir paprastu teptuku. Maždaug trej? met? vaikui galite nupirkti ir guašo. Svarbus pasteb?jimas – nepirkite mažyliams šeši? ar 12 spalv? rinkinio. Vaikas dar nemoka rinktis iš tiek daug, tod?l jam visiškai užtenka pasi?lyti dvi, geriausiu atveju, tris spalvas. Taigi, dviej? met? vaiku?io kambaryje jau gal?t? b?ti atskiras kampelis su kreidel?mis, popieriumi. Kada panor?j?s mažylis prib?gt? ir gal?t? papiešti.

Ranku?i? miklumas

Jeigu j?s? namuose lakstin?ja pusantr? – dvej? metuk? pyplys, Audron? Brazauskait? si?lo išbandyti tapyb? rankomis jau min?tais rank? dažais (j? ieškokite kanceliarin?se prek?se ar didesniame prekybos centre). Panardin?s rankutes ? dažus ir v?liau liesdamas popieri?, vaikas lavina daugyb? savo ?g?dži?. Štai logopedai pripaž?sta, kad piršt? galiukuose yra taškai, susij? su smegen? vietomis, atsakingomis už kalb?, tod?l taip vaikutis skatina kalbos vystym?si. Mažiesiems toks žaidimas paprastai patinka, nes ?ia panašiai kaip žaisti su maistu – dažnas mažylis, jei mama leist?, pirštais iš?iupin?t? kiekvien? koš?s gumul?l?. Aišku, tepliotis su maistu virtuv?je gal ir n?ra labai estetiška, tod?l t?vai gal?t? mažyliui pasi?lyti alternatyv? – tvarkingai pavalgius, patapyti delniukais tam skirtais dažais.

Savo dail?s studijoje vesdama užsi?mimus, Audron? Brazauskait? pasteb?jo, kad iš pradži? vos išsitep? rankas, vaikai labai nori jas nusiplauti. Kuo toliau, tuo labiau mažieji atsipalaiduoja ir po keli? užsi?mim? gražu steb?ti, kai tapant rankomis, „dirba“ visi mažylio pirštukai. Lyg grot? fortepijonu. „N? su vienu kitu žaislu žaidžiant nejuda tiek daug piršt?. Tai puikus smulkiosios motorikos lavinimas. ?domu, kad tapyti rankomis vaikai m?gsta gana ilgai – iki penkeri?, šešeri? met?“ – pastebi ponia Audron?. Be to, mažieji mokosi suprasti, kas yra švaru – purvina. O psichologai aiškina, kad daug kart? rankas terliotis ir praustis patartina tiems vaikas, kurie turi tuštinimosi problem?. Na, ir svarbiausias pasteb?jimas: prieš tapant rankomis, gerai paruoškite aplink?. Aprenkite vaik? taip, kad neb?t? gaila išsiterlioti, patieskite laikraš?i? ant grind? ir sien?. Jei prad?j? „k?rybos proces?“ nuolat komanduosite: „atsargiai“, „neištepliok“, j?s? gerus norus nuneš šuo ant uodegos.

Problema ten, kur jos n?ra

Na, o kaip elgtis, jei vaikas netaisyklingai laiko pieštuk? rankoje? Pavyzdžiui, visu kumštuku? Audron?: „Pasteb?jau, kad mamoms tai aktualu. Ateina su vaiku ? dail?s užsi?mim?, ir visas mamos d?mesys nukreiptas ? tai, kaip vaikas laiko pieštuk?. Prieš piešdamas vaikas išuosto, paragauja ir kitaip ištyrin?ja pieštuk?, vadinasi, jis laiko j? taip, kaip jam patogiausia. Mes, suaugusieji, žinom, kaip reikia laikyti taisyklingai. Galime vaikui parodyti, kaip laikyti, bet neakcentuokime to. Trej? met? Gabrielei darželyje aukl?toja nuolat priekaištauja d?l to. Negerai, nes mergaitei piešimas taps kan?ia. Argi gali b?ti smagu atlikti piršt? judesius, kurie per sud?tingi. Svarbu neperlenkti lazdos. Kart? dvej? met? neturin?io mažylio mama man guod?si, kad jos vaikas niekaip neišmoksta taisyklingai laikyti rašiklio. Kaipgi išmoks, jei jam dar ne laikas to išmokti!“.

T?tis piešia drauge

Piešimas – tai žaidimas, o vaikams gi labai patinka žaisti su t?veliais, ar ne? Mama ar t?tis tur?t? b?ti šalia, tik svarbu atitinkamai elgtis: štai vaikutis dar tik keverzoja, o mama atsis?dusi šalia piešia šun? ar begemot?. Vaikas taip piešti dar nemoka, tod?l jis bijos pats piešti, sakys mamai – tu piešk. Maždaug apie trejus ar trejus su puse met? vaikas m?gsta kopijuoti ir atkartoti judesius. Tuomet galima piešti drauge taip: vaikas pasideda savo lap?, mama – savo. Mama nupiešia apskritim?, vaikas savo lape irgi. Mama piešia spindulius – vaikas – iš paskos.

Flomasteriai blogie?iai

Kai kurie dail?s pedagogai, pavyzdžiui, Valdorfo pedagogikos, si?lo vaikams kurti tik nat?raliom priemon?m – vaško kreidel?m angliukais, bet ne flomasteriais. Kurie, es?, gadina vaiko fantazij? ir k?rybiškum?. Arba spalvinimo knygel?s. Es? spalvindamas jas, vaikas ?spraudžiamas ? griežtas ribas ir netobul?ja. Ver?iau piešti ant keli? metr? tapet? rulono. K? atsakyt? specialist?? „Nat?ralios priemon?s si?lomos tod?l, kad yra plastiškos, paslankios vaiku?io delniuko paspaudimui, spaudžiant rankyt? stipriai arba silpnai, jos br?žia atitinkamai ryški? arba švelni? linij?. Angliuk? ar kreidel? vaikui patogu laikyti. Ta?iau man patinka ir flomasteriai. Nes su jais lengvai piešti, vaikui nereikia daug spausti rankut?s. Kalbant apie spalvinimo knygut?s, matau daugiau minus?, negu plius?. Nenormalu, jei vaikai tik keverzoja, o jiems si?lo spalvinti knygutes. Be to, duodami tokias knygutes su gatavomis antyt?t?mis ar teletabiais, mes tarsi orientuojame vaiko estetik? ? tai. Spalvinimo knygut?s yra tarsi trafaretas, ? kur? vaikas spraudžiamas, tuo tarpu pats vaikas piešia kurdamas, atrasdamas nauj? dalyk? ir juos pavaizduodamas. Spalvinimo knygut?s, mano manymu, tinka speciali?j? poreiki? vaikams, kuriems reikia mokytis neišeiti už rib?, pvz., hiperaktyviems. Aišku, vaikas m?gsta tokias knygeles – nuspalvina ir sako – va, nupiešiau, lyg tai b?t? jo darbas. Bet tai apgaulinga“ -sako Audron? Brazauskait?.

Piešinys – sielos veidrodis

Ir tai n?ra tik skamb?s žodžiai. Iš ties?, žmogaus piešinys atspindi jo psichologin? b?sen?. Piešdamas žmog?, vaikas visada nes?moningai reprezentuoja save. Baltas popieriaus lapas- tarsi vaiko gyvenimas. Tod?l dirbdami su vaiku. psichologai kartais paprašo jo nupiešti save ar šeim?, nor?dami suprasti, kaip jis jau?iasi. Svarbu, ar vaikas piešia dideles fig?ras, ar mažas. Ir kaip jas išd?sto- po vis? lap?, ar kažkur toli kamputyje. Kai vaikas nupiešia žmog? ir užtušuoja veid?, grei?iausiai jis turi bendravimo problem?. Pavyzdžiui, autistai ar turintys Aspergerio sindrom? (lengvas autizmo laipsnis), beveik niekada nevaizduoja žmoni?. Piešia gyv?nus, sud?tingas schemas, bet ne žmoni? veidus. Jeigu vaikas sveikas, bet vengia piešti žmoni? fig?ras, specialistui taip pat kyla ?tarimas, kad jis gali tur?ti bendravimo sunkum?.

O kaip suprasti mažo vaikelio savijaut?, kai jis temoka tik keverzoti? Ogi kaip jis elgiasi piešdamas: tranko, stipriai braukia teptuk? ar vos j? lie?ia. Nors ankstyvajame piešimo etape lygiai taip pat mažylis gali tiesiog tyrin?ti priemoni? ar medžiag? savybes. Kartais nedr?s?s vaikai vos ne vos nupiešia linij?, o labai aktyv?s kreidel? net sulaužo. Padr?sinimui duodamos priemones, kurios labiau vaikut? atpalaiduoja. Tada Audron? Brazauskait? jiems pasi?lo pažaisti moliu ar rank? dažais. Tik?tina, kad po dviej? užsi?mim? vaikas jausis geriau, judesiai taps laisvesni, dr?sesni, labiau koordinuoti. Taigi, iš vaiko piešinio galima ne tik daugiau sužinoti apie vaik?, bet ir piešimas naudojamas kaip terapija, ?takojant ir kooreguojant vaiko savijaut? bei b?sen?. Audron? Brazauskait?- viena iš Lietuvos dail?s terapijos taikymo asociacijos ?k?r?j?, jau dešimt met? taiko dail?s terapij? raidos sutrikimus turintiems vaikams

Kaip atpažinti talent??

Kol vaikas mažas (net iki mokyklos), pasakyti, ar jis gabus dailei, sunku, o gal ir ne?manoma. Dažnai gab?s dailei darželinukai b?na gab?s daug kam. Štai dvej? su puse met? pyplys kuo gražiausiai piešia piešia mašinytes, kai tuo tarpu bendraamžis tik brauko pieštuku po lap?. K? tai rodo? Kad vaikas pastabus, d?mesingas ir moka apibendrinti, perkurti informacij?, jo pažinimo, aplinkos suvokimo galimyb?s daug aukštesn?s negu jo bendraamži? – pamat?s gatv?je automobil?, j? jau sugeba pavaizduoti popieriuje. Tai rodo didelius vaiko m?stymo geb?jimus, o ne tai, kad užaug?s jis taps Man? ar Mon?. Pasteb?j?, kad vaikas nori ir sugeba piešti, galite skatinti jo nor? ir leisti ? papildomus dail?s užsi?mimus. Arba atvirkš?iai – leisti ? dail?s b?rel? vaik? patartina, jei jo psichomotorin? raida šiek tiek atsilieka. Piešiant bus lavinami jo bendrieji ?g?džiai – kalba, motorika ir kita.

Kada ir k? vaikas piešia?

Iki dvej? met? vaiko piešiniai panaš?s ? keverzones, šio periodo piešimo pagrindas – rank? judesi? ?vairov? ir skirtingi jutiminiai poj??iai;
Maždaug dvej? ar pustre?i? metuk? mažiukas piešdamas popieriuje pradeda vaizduoti, kaip „skrenda l?ktuvas“, „važiuoja mašina“ ar „joja arklys“, ta?iau piešinyje matosi tos pa?ios keverzon?s. Piešdamas vaikas pradeda labai aktyviai pasakoti, k? jis vaizduoja, suaktyv?ja ir žodin? raiška. Pastarojo etapo piešimas grindžiamas ?sivaizdavimu, asociacijomis ir vaizdavimu. Jokiu b?du neniekinkite vaiko, sakydami „eee, ?ia nieko n?ra“. Manoma, kad b?tent dabar susiformuoja vaiko vaizdin? atmintis;

Tarp 2-3 met? mažiukas išmoksta piešti apskritimus ir tai yra didžiulis pasiekimas. Kai kurie žymius raidos sutrikimus turintys vaikai vis? gyvenim? neišmoksta nupiešti apskritimo. Trej? ir vyresni iš apskritimo išmoksta piešti saul? ir galvakoj? – žmogiuk? su galva ir kojomis.

Comments

comments