Pareng?: Rosita Bo?yt?
N?štumo metu moteriai tenka išgyventi daug nerimo, baimi? d?l art?jan?io gimdymo ir b?sim? permain?. Ar gird?jote apie tai, kad nerim? ir stres? galima palikti …popieriaus lape? Dail?s terapijos užsi?mimus b?simosioms mamoms veda soc.m.dr. dailininke Audron? Brazauskait?.
Dail?s terapija taikoma labai pla?iai
Visos meno priemon?s – rašymas, muzikavimas, tapyba – žmogui leidžia išreikšti savo jausmus ir mintis. Kartais žodžiais b?na labai sunku pasakyti tai, k? mes jau?iame. Sunku užmegzti kontakt? su kitais, atsiverti, b?ti išgirstam ir suprastam. Žymiai papras?iau t? padaryti, naudojant menines metaforas ir vaizdinius.
Dail?s terapija gali b?ti taikoma ir kaip gydymo b?das, ir kaip atsipalaidavimo, meditacijos priemon?. Pirmasis termin? ,,dail?s terapija” ( 1938 metais) panaudojo Adrianas Chilas, dirb?s sanatorijoje su tuberkulioze sergan?iais žmon?mis. V?liau šis terminas prad?tas taikyti labai pla?iai, visiems užsi?mimams, kuriuose naudojamos dail?s priemon?s.
Skirtingi ir dail?s terapijos tikslai. Pavyzdžiui, dirbant su ne?galiais vaikais, ši terapija padeda vystyti j? smulki?j? motorik?, formuoja pažintinius ?g?džius. Žmon?ms, turintiems psichologini? problem?, padeda jas spr?sti, išreiškiant, pavaizduojant varginan?ias psichologines b?senas, jos tampa ne tokios gr?smingos, jas galime steb?ti ir nagrin?ti popieriaus lape. O besilaukian?ioms moterims dail?s terapija leidžia giliau pajusti naujos gyvyb?s at?jimo prasm?, motinos ir k?dikio vienyb?, kitaip tariant, padeda suvokti gilias egzistencines problemas, išgyvenimus ir jausmus.
,,Šiuolaikin?s moterys dažniausiai iki pat n?štumo pabaigos dirba, turi pareig? šeimoje, ir vis mažiau laiko lieka pab?ti vienumoje, tyloje. Dail?s terapijos užsi?mimai yra puiki galimyb? ištr?kti iš kasdienyb?s. Tapyti yra malonu. Moteris ne tik ?siklauso ? savo vid?, bet ir išreiškia tai popieriaus lape. Ne viena n?š?ioji, lankiusi dail?s terapijos užsi?mimus, prisipažino, kad po užsi?mim? jausdavosi pails?jusi, atsipalaidavusi, emociškai tvirtesn? išoriniams dirgikliams. O kai pasitenkinim? jau?ia mama, t? pat? patiria ir k?dikis ?s?iose”, – sak? Audron? Brazauskait?.
Tapo ne tik dailinink?s
Neveltui sakoma, kad n?štumas pažadina moteryje slypin?ias k?rybines galias. Jos ima megzti, si?ti, rašyti dienoraš?ius ar tapyti paveikslus. Ypatinga laukimo b?sena moter? padaro jautresne, pastabesne gyvenimo grožiui.
,,? dail?s terapijos užsi?mimus kvie?iu visas moteris, netgi tas, kurios iki tol niekada nepieš?. Kad išreikštum savo mintis popieriuje, visai neb?tina b?ti dailininke, – sako Audron?.- Svarbiausia yra ne rezultatas, o paties proceso išgyvenimas, patyrimas, kur? tu gauni piešdama, d?mesio nukreipimas ? spalvas, muzik?. Tapyba – tai tarsi meditacija.”
Kaip vyksta užsi?mimai
Dail?s terapijos metu paprastai groja muzika. ?ia naudojamos specialios priemon?s, kurios nereikalauja dideli? ?g?dži?: guašas, kreidel?s, liejama akvarel?, tapoma pirštais ( popieriaus ir daž? lietimas pirštais labai svarbus sensorinis išgyvenimas). Meno terapijos užsi?mim? geriausia vesti patalpoje, kur daugiau erdv?s laisvam jud?jimui, nes kiekvienas grup?s narys susikuria savo piešimo erdv?. Piešti galima ant stalo, ant žem?s – kaip kam patogiau, svarbu jausti fizin? ir psichologin? komfort?, nes piešiant reikia atsipalaiduoti.
Užsi?mimo pradžioje numatoma tema. O po k?rybinio proceso b?tinai aptariami darbai, k? jie reiškia kiekvienam asmeniškai, kas nor?ta pasakyti. Besilaukian?i? mam? k?ryboje daug gimties simboli?: iš nes?moningai akvarele liejam? apskritim? išryšk?ja k?diki? veidukai, motinos pilvo kont?rai. ,,?strigo vienos moters piešinys, kuri ? užsi?mim? at?jo paskutin?mis dienomis prieš gimdym?. Iš pirmo žvilgsnio jos piešinys netur?jo nieko bendra su motinyste, bet nuotaika ir simboliai sakyte sak?, jog ant slenks?io – gimdymas. Moteris nupieš? med? ir jame v?jui besipriešinant? paukšt?. Piešinio nuotaika geriausiai atspind?jo laukian?i? gimdymo j?g?”, – pasakoja dail?s terapijos užsi?mim? vadov?.
Analizuojant b?sim?j? mam? piešinius, daug d?mesio kreipiama ? spalvas. Ta?iau nereikia primityviai manyti, kad jei moteris panaudojo daug juodos spalvos, jos sieloje sumaištis. Juoda – neb?tinai nerimo, li?desio ir destrukcijos spalva. Ji gali reikšti gilius išgyvenimus, saugumo jausm?, susikaupim?. Jei piešinyje dominuoja salotin? ar žalia, jas galima ,,iššifruoti” kaip sveikumo, ting?jimo b?sen?. Oranžin? spalva – tai augimas. Ta?iau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti ? tai, kaip žmogus piešdamas suvokia vien? ar kit? spalv?.
K?ryba grup?je
Kartais moterys klausia, kuo ypatingi meno terapijos užsi?mimai grup?je? Juk lygiai taip pat galima pasiimti popieriaus lap?, daž?, ir piešti namuose? Grupinius dail?s užsi?mimus galima b?t? palyginti su kvalifikuotu psichologu, o piešim? vienumoje – su gera drauge. Ir nu?j? pas psicholog?, ir pas ger? draug?, mes darome t? pat?: bendraujame, kalbame apie tai, kas mums svarbu. Ta?iau psichologas žino, kaip pokalb? nukreipti pozityvia linkme, nes turi daug žini? ir patirties, o draug? galb?t kažk? gali patarti tik intuityviai.
Kadangi b?sim?j? mam? grup?je kartu piešia keletas moter?, jos turi galimyb? ir pabendrauti tarpusavyje, palyginti savo piešinius, (kartu – ir išgyvenimus, nuotaikas.) ?ia jaustis vieniša tiesiog ne?manoma, nes supa lygiai tokia pat patirtimi besidalinantys žmon?s.
,,Mes ?prat? žod? ,,terapija” naudoti tik siaur?ja prasme, kaip medicinin? gydym?,- sako Audron? Brazauskait?,- ta?iau tarptautini? žodži? žodyne rastume žymiai platesn? reikšm?: tai gydymas ir nemedicininiais b?dais. Dail?s terapija daro poveik? asmenyb?s savijautai ir kaitai. Žinoma, jei užsi?mimai t?stiniai. Kad žmogus pajaust? rezultat?, jis turi dail?s terapijos užsi?mimus lankyti kelet? m?nesi?, kart? arba du per savait?.”
Vakar? Europos šalyse, kur b?simosios mamos daugiau d?mesio skiria savo savijautai, labai populiaru lankyti dail?s terapijos užsi?mimus. N?š?i?j? apklausos rodo, kad šie užsi?mimai padeda geriau suvokti besikei?iant? savo k?n?, permainingas nuotaikas.
Dail?s terapija dažnai moterims b?na nauja veikla, kuri duoda impuls? naujoms mintims ir patyrimams.